Išmaniųjų telefonų saugumas nuėjo ilgą kelią nuo paprastų PIN kodų iki pažangių jutiklių, analizuojančių mūsų unikalius biologinius bruožus. Vis dėlto vis dar sklando gajus mitas, kad bet kurį telefoną galima lengvai apgauti turint kokybišką savininko nuotrauką ar paprastą spaudinį. Šiuolaikinis mobiliųjų biometrinių duomenų saugumas remiasi daug sudėtingesnėmis aparatinės ir programinės įrangos technologijomis, skirtomis atpažinti tikrą gyvą žmogų. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kaip iš tikrųjų veikia šie jutikliai, kas yra „gyvumo nustatymas“ ir kaip patikrinti bei teisingai sukonfigūruoti savo įrenginį, kad užkirstumėte kelią net pažangiausioms 3D klastotėms.
Norint suprasti, kodėl paprasta atspausdinta nuotrauka nebetinka šiuolaikiniams įrenginiams atrakinti, būtina pažvelgti į pačią techninę įrangą. Ankstyvosios veido atpažinimo sistemos naudojo tik priekinę kamerą ir standartinius 2D vaizdo algoritmus. Dabar situacija iš esmės pasikeitusi. Modernūs išmanieji telefonai naudoja infraraudonųjų spindulių projektorius, kurie ant vartotojo veido išryškina tūkstančius nematomų taškų, suformuodami tikslų trimatį gylio žemėlapį.
Panaši revoliucija įvyko ir pirštų atspaudų technologijose. Senuosius optinius jutiklius, kurie tiesiog fotografuodavo piršto paviršių, pakeitė ultragarsiniai ir talpiniai skeneriai. Ultragarsas prasiskverbia pro viršutinį odos sluoksnį ir sukuria trimatį reljefo vaizdą, o tai retai pavyksta atkartoti naudojant paprastas silikonines ar popierines klastotes.
Net ir turint pažangią 3D skenavimo įrangą, piktadariai bando naudoti itin tikroviškas silikonines kaukes ar spausdintus trimačius modelius. Čia į pagalbą ateina programiniai algoritmų sprendimai, vadinami gyvumo nustatymu.
Patikimas biometrinis saugumas remiasi ne tik fizine forma, bet ir gyvo organizmo reikalaujančių požymių analize realiame laike.
Kad mobiliųjų biometrinių duomenų saugumas veiktų maksimaliu pajėgumu, nepakanka vien tik įjungti funkciją — svarbu teisingai suderinti operacinės sistemos nustatymus.
iOS ir „Android“ sistemose įsitikinkite, kad įjungta funkcija, reikalaujanti atvirų akių ir tiesioginio žvilgsnio į ekraną. Tai užkerta kelią galimybei atrakinti telefoną jums miegant arba nusukus veidą.
Kai kurie telefonų gamintojai siūlo „pagreitintą“ veido atpažinimą, kuris sąmoningai sumažina saugumo reikalavimus, kad procesas vyktų greičiau. Saugumo sumetimais šią parinktį rekomenduojama išjungti ir rinktis tikslųjį režimą.
Jei jūsų telefone nėra specialių gylio jutiklių (pavyzdžiui, IR kameros ar ToF jutiklio), o atpažinimui naudojama tik įprasta priekinė kamera, tokio metodo nenaudokite svarbioms finansinėms programėlėms tvirtinti. Tokiu atveju saugiau pasikliauti ultragarsiniu pirštų atspaudų skeneriu arba saugiu PIN kodu.
Norėdami įsitikinti savo įrenginio atsparumu, galite atlikti paprastą testą: pabandykite atrakinti telefoną laikydami aukštos raiškos savo nuotrauką ekrane arba atspausdintą ant popieriaus lapo. Jei telefonas atsirakina — jūsų prietaise įjungtas tik bazinis 2D atpažinimas, kurio nepakanka rimtai apsaugai.
Taip pat rekomenduojama periodiškai ištrinti ir iš naujo nuskenuoti savo pirštų atspaudus bei veido modelį, ypač po didesnių operacinės sistemos atnaujinimų, kad algoritmai atnaujintų savo duomenų bazę pagal naujausius saugumo standartus.
Galutiniame etape efektyvus mobiliųjų biometrinių duomenų saugumas priklauso nuo technologijų ir vartotojo sąmoningumo derinio. Pasirūpinę tinkamais nustatymais, galite būti tikri, kad jūsų asmeniniai duomenys išliks saugūs net prieš pažangiausias 3D klastojimo technikas.
Ar pasitikite savo išmaniojo telefono biometriniu saugumu, ar vis dar pirmenybę teikiate tradiciniams slaptažodžiams? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!









